- kiūrėti
- 1 kiūrė́ti, kiū̃ri, -ė́jo intr. Rgvl, Sv būti, stovėti kiauram: Apie laivą ėmė kiūrėti ekečių Vr. Kibiras kiūri Vr. Jei tik šnobžlelė nors mažutė kiūri, [v]anduo veržias, graužia ir prūdą išgriauna IM1861,58.
Dictionary of the Lithuanian Language.